žiniuonia

žiniuonià scom. (2) žr. 2 žiniuonis: 1. J.Jabl(Š), KŽ, Dgl. 2. Užp Nu ką gi aš galiu pasakyt, galgi aš kokia žiniuonià Sdk. Čia gi visos apylinkės žiniuonià Ds. Tu ją paimk gi, žiniuonià ji, ir gana PnmR. In tos lentos užrašė: dakteras žiniuonià Vžns. Jau jį visi sako: žiniuonià, žiniuonià Kp. Važiuoja [apsirgę] pas burtinykus, bobas žiniuonias, patamsy šviesos ieško O. Melagius žiniuoniomis vadina O. Piemuo pakėlė galvą, apsidairė ir, kaip tikras žiniuonia, tarė: – Greičiausiai visos [bitės] namie S.Zob.